Suprasti DNS ir jos funkcijas bei kaip DNS veikia kompiuterių tinkluose

Kiekvieną kartą pasiekdami puslapįinternete, vartotojai paprastai įveda domeno vardą, kurį nori pasiekti. Pvz., Kai norite atidaryti „Facebook“ puslapį, kompiuterio naršyklėje tikrai įvesime www.facebook.com.

Tiesą sakant, už domeno adreso,jame buvo IP adresas, kuris nusako puslapio vietą. Šį IP adresą galima išversti iš domeno naudojant DNS. Prieš susipažindami su DNS, kompiuterių tinklų pradžioje buvo naudojami HOSTS failai, kuriuose buvo informacijos apie kompiuterio vardą ir jo IP adresą.

Šio tipo failai taip pat labai varginaneefektyvus interneto vartotojams, nes turime kopijuoti naujausią HOSTS failo versiją visose interneto tinklo vietose. Todėl DNS buvo sukurtas pakeisti HOSTS failo vaidmenį. Tuoj pat paaiškinsime toliau pateiktą DNS, DNS funkcijų, DNS struktūros, DNS hierarchijos ir kaip veikia DNS sąvoka.

Apibrėžimas DNS

Domenų vardų sistema arba paprastai sutrumpintai vadinama DNSsistema, veikianti norint IP adresus paversti domenų pavadinimais arba atvirkščiai - iš domenų vardų į IP adresus. Taigi pagrindinis kompiuteris siunčia užklausas kompiuterių pavadinimų ir domenų vardų serverių pavidalu, kurie tada DNS susiejami į IP adresus.

DNS atrado 1983 m Paulius Mockapetris, su pradinėmis RFC 882 ir 883 specifikacijomis. Po ketverių metų, 1987 m., DNS specifikacija buvo išplėtota į RFC 1034 ir RFC 1035. DNS yra naudingas duomenų perdavimui labai plačiame interneto tinkle.

Iki DNS egzistavimo pirmiausia buvo naudojami HOST failai.TXT iš SRI visuose kompiuteriuose, prijungtuose prie tinklo, adresams susieti su vardu. Tačiau ši sistema turi apribojimų, nes kiekvieną kartą pasikeitus vieno kompiuterio adresui, su kompiuteriu susieta sistema turi atnaujinti HOST failą. Šį apribojimą įvykdo DNS buvimas.

Paulius Mockapetris

Pvz., Kai įvedate aPvz., Svetainės adresas: detik.com, tada DNS ją pavers IP adresu: 203.190.242.69, kad jį suprastų kompiuteris. DNS dažniausiai naudojamas programose, kurios yra prijungtos prie interneto, pavyzdžiui, interneto naršyklėse ar el. Pašto tarnyboje. Be to, DNS taip pat galima pritaikyti privačiuose tinkluose ar vidiniuose tinkluose.

Naudodamiesi DNS vartotojams nebereikiaįsiminti kompiuterio ar interneto IP adresą. Tiesiog įsiminkite tik pagrindinį arba domeno vardą. Gali būti, kad kompiuterio IP adresas gali pasikeisti, tačiau pagrindinio kompiuterio vardo pakeisti negalima. Todėl DNS linkęs būti nuoseklus. DNS labai lengva įdiegti naudojant interneto protokolą TCP / IP.

DNS funkcija

Be abejo, DNS turi savo funkciją interneto tinkle. Štai keletas iš jų:

1. Kompiuterio adresų identifikavimas tinkle : kiekvienas kompiuteris, prijungtas prie tinklointernetas turi turėti savo IP adresą. Naudodamas DNS, interneto tinklas tada gali kompiuterį susieti su maža dalimi, prijungta prie tinklo.
2. Kaip kiekvieno kompiuterio IP adresų teikėjas : iš esmės kiekvienas svetainės kūrėjasreikia pagrindinio kompiuterio, kad plačioji visuomenė galėtų juo naudotis. Naudojant DNS, kiekvieno kompiuterio IP adresas bus identifikuojamas taip, kad kiekvienas kompiuteris turėtų savo IP adresą.
3. Kolekcionuojame el. Pašto serverį : Kiekvieną kartą, kai pašto serveris priima arba persiunčia el. Laišką, duomenys bus stebimi DNS.
4. Perrašykite domenų vardus į IP adresus : kiekviena interneto svetainė turi domenąatskirai, pvz., .com, .org, .id ir pan. Paprastai naršyklėje matomas svetainės adresas jos domeno pavidalu. DNS gali versti domenus į IP adresus ir atvirkščiai.
5. Padeda vartotojams neprisiminti IP adresų : Jei nėra DNS, tada tinklo nebusgalintys pasiekti adresą, įvestą žiniatinklio naršyklėje. Pvz., Kai norime patekti į www.google.com be DNS, kompiuteris negali rasti „Google“ puslapio, nes IP adresas nebuvo identifikuotas.

DNS duomenų bazės struktūra

DNS taip pat gali būti vadinamas duomenų bazekuri platinama naudojant kliento ir serverio sąvoką. Yra serveris, kuriame yra įvairios informacijos, kuri gali būti suteikta klientams, kurie ja naudojasi.

DNS duomenų bazės struktūrą galima palygintimedžio struktūra apversta, o smailė yra šaknies mazgo pavidalu. Kiekviename medžio mazge yra tokia informacija kaip .org, .com, .edu ir kt., Kurie yra susiję su šaknies mazgo viršūne. Jei UNIX failų sistemoje hierarchijos viršus žymimas „/“, DNS žymimas „“. (laikotarpis).

DNS hierarchija

DNS hierarchija

DNS yra hierarchija, naudojama domeno komponentams grupuoti. Domenai yra suskirstyti į grupes taip:

1. Pradinio lygio domenas : yra hierarchijos viršus, išreikštas periodu. Pavyzdžiui, jis turi pridėti taškų už domeno ru.wikipedia.org (taškas (.) už .org yra šaknies lygio domenas)

2. Aukščiausio lygio domenas : yra žodis, esantis tinkamiausioje domeno padėtyje arba jei jis skaitomas gale. Pavyzdžiui, už ru.wikipedia.org, tada aukščiausio lygio domenas yra „.org“. Aukščiausio lygio domenuose gali būti antrojo lygio domenas o taip pat šeimininkas. Apskritai aukščiausio lygio sritis dar yra padalinta į dvi dalis, būtent:

• GLTD (bendrasis aukščiausio lygio domenas) : yra bendrasis TLD, pvz .:com (komerciniais tikslais), .edu (švietimo įstaigoms), .gov (vyriausybinėms agentūroms), .org (ne pelno organizacijoms) ir .net (tinklo organizacijoms)
• CCLTD (šalies kodo aukščiausio lygio domenas): TLD pagrįstas šalies kodu, pvz., ID (Indonezijai), .us (JAV), .my (Malaizija) ir kt.

3. Antrojo lygio domenas : gali būti kiti pagrindiniai kompiuteriai ir domenai arba dažnai vadinami padomeniais. Pavyzdžiui, domene ru.wikipedia.org, tada antrojo lygio domenas yra „Vikipedija“.

4. Trečiojo lygio domenas : yra žodis, esantis kairėje nuo antrojo lygio domeno ir apribotas taškais. Pvz., Domenui ru.wikipedia.org, tada "ru„Ar tai trečiojo lygio domenas.

5. Pagrindinio kompiuterio vardas : žodžiai, pvz., esantys domeno priekyje www.nesabamedia.com, tada www yra pagrindinio kompiuterio vardas. Jei domenas naudoja pagrindinio kompiuterio vardą, bus sukurtas FQDN (Visiškai kvalifikuotas domeno vardas) kiekvienam kompiuteriui. Tokiu būdu DNS egzistavimas bus platinamas visame pasaulyje, kiekvienai organizacijai atsakant už duomenų bazę, kurioje yra informacijos apie jų atitinkamus tinklus.

Kaip veikia DNS

Prieš žinodami, kaip veikia DNS, atminkite, kad DNS tvarkyklę sudaro 3 komponentai, būtent:

1. DNS sprendimas : yra klientas, kuris yra vartotojo kompiuteris, šalis, kuri teikia DNS užklausas iš programos
2. Rekursinis DNS serveris : yra šalis, kuri pagal DNS užklausą ieško per DNS, tada pateikia atsakymą sprendėjui.
3. Autoritetingas DNS serveris : šalis, kuri atsakė po rekursinių paieškų. Atsakymas gali būti atsakymas arba delegavimas į kitą DNS serverį.

Norėdami atlikti savo darbą, DNS serveriui reikalinga kliento programa, pavadinta nutarėjas sujungti kiekvieno vartotojo kompiuterį suDNS serveris. Aptariama programa yra interneto naršyklė ir pašto klientas. Taigi, norėdami prisijungti prie DNS serverio, savo kompiuteryje turime įdiegti interneto naršyklę ar pašto klientą.

Kaip veikia DNS

Aukščiau esančiame paveikslėlyje galime šiek tiek apibūdinti, kaip veikia DNS serveris:

1. DNS sprendimas naudoja HOSTS failų pagrindinius adresus. Jei ieškomo kompiuterio adresas buvo rastas ir pateiktas, procesas baigtas.
2. DNS sprendėjas ieško talpyklos duomenųkurį nutarė išsaugoti ankstesnės užklausos rezultatai. Jei yra, saugokite talpyklos duomenis, o rezultatai bus pateikti ir baigti.
3. DNS sprendėjas ieško pirmojo vartotojo nurodyto DNS serverio adreso.
4. DNS serveris priskiriamas domeno vardo paieškai talpykloje.
5. Jei domeno vardas, kurio ieškoma pagal DNS serverį, nerastas, tada paieška atliekama žiūrint į duomenų bazės failą (zonas), priklausančius serveriui.
6. Jei vis dar nerandate, ieškokitepadaryta susisiekus su kitu DNS serveriu, kuris vis dar yra susijęs su aptariamu serveriu. Jei jis buvo rastas, tada saugomas talpykloje, rezultatai pateikiami klientui (per interneto naršyklę).

Taigi, jei to ieškoma pirmajame DNS serveryjenerastas. Paieška tęsiama antrajame DNS serveryje ir tt naudojant tuos pačius 6 procesus, kaip aprašyta aukščiau. Reikėtų pažymėti, kad paieška iš kliento į keletą DNS serverių yra žinoma kaip pasikartojantis paieškos procesas, o domenų paieškos procesas tarp DNS serverių yra žinomas kaip rekursyvus paieškos terminas.

DNS stipriosios ir silpnosios pusės

DNS, naudodamas interneto tinklą, turi savo privalumų ir trūkumų. DNS pranašumai parodyti šiuose punktuose:

1. Svetainės (svetainės ar tinklaraščio) puslapis tampa lengviau įsimenamas.
2. Administratoriui DNS konfigūracija yra labai lengva.
3. Naudojant DNS, pagrindinio kompiuterio vardo adresas nebus keičiamas, net jei pasikeitė kompiuterio IP adresas. T. y., DNS naudojimas yra gana nuoseklus.

Nepaisant to, DNS sistemoje taip pat yra trūkumų, būtent:

1. Vartotojams yra apribojimų ieškoti savo svetainės puslapių domenų vardų. Kai kuriuos domenų vardus jau gali naudoti kitos šalys.
2. Negalima sakyti, kad tai lengva įgyvendinti.

Tai yra straipsnis apie DNS supratimą kartukiti su DNS susiję dalykai. Naudodama šį DNS sistema gali lengvai išversti domeną (nesabamedia.com) į IP adresą (216.58.197.3) ir atvirkščiai.